Apsisprendimo galia (3 iš 4)

 

Apsisprendimai/SprendimaiJei pastebėtum kas vyksta, kai sprendimas jau priimtas, pamatytum, kad smegenys ir protas turi galimybę atsipūsti, nebėra streso ir nerimo, atsiranda kryptingumas. Sprendimai, kuriuos priimame sukuria intencijas ir tikslus. Apsisprendimai atitraukia nuo varginančių dvejonių. Rasti problemos sprendimus reiškia nuraminti limbinę nervų sistemą – sako neuro-mokslininkai, mokslininkai, kurie tyrinėja tokias galvas kaip pas mane ir tave ;).

Bet sprendimus priimti kartais gali būti labai sunku. Tačiau tie patys neuro-mokslininkai sako, kad pakankamai geri sprendimai (tie sprendimai kuriems iki tobulumo dar toli) yra tai ko reikia. Neprakaituokite priimdami 100% absoliučiai gerus sprendimus, nes perfekcionizmas yra labai varginantis ir stresą keliantis būdas, be to absoliučiai geri sprendimai, vargu, ar apskritai egzistuoja. Bandymas būti absoliučiai tobulu užvaldo smegenis emocijomis ir tai sukuria bejėgiškumo jausmą. Tokios būsenos apimtiesiems gali pasirodyti, kad viskas yra palaida bala, visur netvarka, o aplinkui tik niekšai ir dykaduoniai….

Taigi, kai priimame sprendimą, mūsų smegenys jaučiasi taip lyg situacija būtų valdoma ir viskas yra vietoje. Tas jausmas, kad žemė yra po kojomis ir galime priimti sprendimus sumažina stresą. Vienas žavus dalykas yra tai, kad apsisprendimai taip pat suteikia malonumo pojūtį.

„Kai mes nusprendžiame siekti tikslo ir jį pasiekiame, jaučiamės geriau nei tada, kai geri dalykai nutinka atsitiktinai.“ A. Korbas

Tai paaiškina daugeliui aktualų klausimą kodėl reguliariai sportuoti gali būti taip sunku – nors daugelis ir pritars, kad mėgėjiškas sportas tikrai geras dalykas, kuris mažina stresą ir gerina sveikatą.

Jei jūs sportuojate nes jaučiate, kad taip reikia ar reikėtų, tada tikriausiai tai nėra jūsų savanoriškas sprendimas. Smegenys negauna to malonumo, nes nebuvo to gilaus sprendimo aš to noriu, tai mano sprendimas. Toks atvejis, labiau sukelia streso pojūtį ir negali sukurti gero įpročio reguliariai sportuoti (nors po sporto ir jausime, kad buvome persijungę į kitą režimą, kurio metu bent kažkiek pailsinome smegenis).

Įdomiausia tai, kad jei žmonės yra verčiami (arba patys save verčia per nenorą) sportuoti jie negauna tokios pat naudos, nes be sprendimo tai daryti, mankštinimasis pats iš savęs gali būti kaip streso šaltinis.

Taigi darykite daugiau savanoriškų apsisprendimų, sako neuro-mokslininkas ir tyrinėtojas Aleksas Korbas (knygos autorius „Upward Spiral“) darydamas išvadą:

„Mes ne tik renkamės dalykus kuriuos mėgstame, mes taip pat pamėgstame dalykus kuriuos pasirenkame“.

Atrodo kaip sviestas sviestuotas, bet čia greičiausiai turėta omenyje, kad evoliuciškai taip susiklostė, kad sprendimai duoda naudą ir pasitenkinimą, kai jie yra sąžiningai viduje priimti. Tas mechanizmas jau dabar yra mumyse. Nesvarbu ką pasirenkame, svarbu ar tas pasirinkimas yra iš Širdies, tuomet tas pasirinkimas ir atneš mums daugiau pasitenkinimo, lengvumo, nukreips energiją atitinkama kryptimi ir t.t.

Kartais sprendimus priimti nėra taip lengva, nors vėliau viskas atrodo kaip ant delno. Yra situacijų, kuriose esame taip įsitempę ir emociškai sudirgę, kad atsitraukti ir įvertinti situacijas ir pamatyti jas tokias, kokios jos yra iš tikrųjų, yra labai sunku. Kartais mes tiesiog su jomis suaugame ir neatskiriame kur čia esu aš, o kur jau nebe. Tada kalbame ne mes, o mūsų įtampos, įsitikinimai ir požiūriai, kurie mums gal net nepriklauso ir yra paveldėti iš įvairių situacijų šeimoje, darbe, visuomenėje, vaikystėje, paauglystėje ir t.t. Bet jei tik gebėtume išmokti atsipalaiduoti tose įtampą keliančiose situacijose ir gebėtume pažvelgti į viską ramiai, tai ir mūsų sprendimai būtų tikresni, gilesni ir artimesni mums patiems ir mūsų poreikiams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *