Sąmoningas Kvėpavimas

Kvėpavimas – ypač paslaptinga, labiausiai transformuojanti ir gyvybę palaikanti organizmo funkcija. Ji gali atverti mumyse slypintį ir niekad neišsenkantį potencialą – būti kūrybingais, laisvais ir laimingais. Kvėpavimas – tai būdas pažinti save.
Turbūt niekas neabejoja, kad kvėpavimas yra viena iš svarbiausių gyvybę palaikančių funkcijų. Žmogaus gyvybei palaikyti reikia maisto, vandens ir oro, todėl kvėpavimą vadina neregimu maistu, be kurio žmogus negali išgyventi nė 5 minučių. Jis reguliuoja visus mūsų organizmo procesus, taip pat energijos pusiausvyrą. Teigiama, kad tankiai ir paviršutiniškai kvėpuodami greitai išeikvojame gyvybinės energijos limitą, o giliai ir lėtai kvėpuodami galime ją „sutaupyti“.

Sąmoningas kvėpavimas, rebefingas
Sąmoningas kvėpavimas

 

Visi gimstame mokėdami taisyklingai kvėpuoti, deja, bėgant metams, dėl nejudraus gyvenimo būdo, netaisyklingos laikysenos, antsvorio, rūkymo, dažnai patiriamo streso ir kitų priežasčių, šį gebėjimą prarandame. Kvėpuojant negiliai, deguonis plaučius pasiekia mažomis dozėmis, todėl jie priversti dirbti intensyviau ir imame kvėpuoti tankiau. Anot natūraliosios medicinos specialistų, plaučių audiniuose susidaro „mirusios zonos“ su apmirusiomis, nefunkcionuojančiomis ląstelėmis. Dėl to organizmas jaučia vis didesnį deguonies badą (net kai būname gryname ore). Tai skatina ne tik kvėpavimų takų, bet ir kraujotakos, kepenų bei inkstų ligas. Teigiama, kad netaisyklingas kvėpavimas – viena iš pagrindinių padidėjusio kraujospūdžio, alergijos, skrandžio ir žarnyno ligų priežasčių. Deguonies badas ypač kenkia galvos smegenų ląstelėms. Kai trūksta deguonies, organizme išsiskiria ir mažiau endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų, jaučiamės pavargę ir blogai nusiteikę.

Psichoterapeutai, psichologai, sportininkai, jogai pastebėjo sąsajas tarp žmonių savijautos ir kvėpavimo. Mes kvėpuojame vienaip, kai jaučiamės gerai, kvėpuojame kitaip  – kai jaučiamės blogai, dar kitaip, kai jaučiame stresą. Kvėpavimas kaskart turi vis kitokį atspalvį. Kaip ir visos organizmo funkcijos – vienos gali būti išreikštos labiau, kitos mažiau – taip ir kvėpavimas gali būti ir paviršutiniškas, ir gilus. Jei jis paviršutiniškas, visam kūnui tenka mažiau deguonies, o tai sąlygoja visų organų paviršutinišką ir prislopintą darbą. Kiekvienai ląstelei išlikti gyvybingai reikia deguonies, net ir ugnis be deguonies užgestų. O juk kiekviena mūsų organizmo ląstelė rusena kaip maža krosnelė ir toje krosnelėje degimą reguliuoja kvėpavimas. Ir, jei tik pritrūksta deguonies, ji užgesta ir gyvybė išeina.

Kvėpavimas yra ne tik energijos tiekėjas, bet ir efektyvi detoksikacijos funkcija. Net ~70% visų metabolizmo atliekų pašalinama per kvėpavimą, kai prakaitavimas pašalina ~20%, o šalinimo sistema – tik ~10%.
Pastebėtas labai tamprus ryšys tarp streso ir kvėpavimo. Kiek stresas gali įtakoti kvėpavimą, tiek kvėpavimas gali sumažinti stresą. Šiuolaikinėje visuomenėje dažnas ilgalaikis stresas. Jis gali užklupti, bet kur: darbe, mieste ar net šeimoje. Stresas išbalansuoja nervų sistemos pusiausvyrą ir organizmo funkcijų subalansuotą veikimą, o tai sąlygoja daugelio ligų užuomazgas. Nors išties stresas – tai organizmo gynybinė reakcija į iškilusį pavojų, reakcijos į stresą nespėjo evoliucionuoti taip, kaip per pastaruosius kelis šimtmečius evoliucionavo mūsų socialinė aplinka. Šiuolaikinėje visuomenėje žymiai efektyviau stresą vertinti iš ramaus proto pozicijų. Unikalu, kad streso apimtas žmogus, sąmoningai giliai ir lėtai kvėpuodamas, turi galimybė numalšinti stresą ir susigrąžinti ramų protą pakankamai greitai ir efektyviai, jei jo kvėpavimas funkcionuoja teisingai t.y. nėra suvaržytas ilgalaikio streso ir kitų žalingų kvėpavimo įpročių, dėl kurių gilus ir lėtas kvėpavimas taptų dar vienu stresu.
Norint taikyti kvėpavimą, kaip įrankį savo tikslams pasiekti, pirmiausia ji reikia pažinti, su juo „susidraugauti“ ir puoselėti jį, nes tai gyvenimo pamatas ir palydovas.

Kvėpavimo terapija paremta dviem idėjom:

  1. Kvėpavimo mechanizmas pas daugelį žmonių nefunkcionuoja optimaliu pajėgumu, todėl mes naudojame tik dalį savo galimybių. Turime ištaisyti kvėpavimo modelius ir įgyti teisingus įpročius.
  2. Kai kvėpavimas jau pilnas ir laisvas, sveikas ir natūralus, jis savaime virsta terapiniu įrankiu. Tada mes galime pasitelkti sąmoningą kvėpavimą, kad gydytume kūną, mintis, emocijas ir elgesį.

Sąmoningas kvėpavimas
Kvėpavimas – vienintelė organizmo funkcija, kuri funkcionuoja tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai. Sąmoningo kvėpavimo pratimai ir technikos naudojami gerai sveikatos būklei palaikyti, augimui ir pokyčiams dvasioje, kūne ir prote. Kaip gydymo rūšis, kvėpavimas tikriausiai labiausiai „holistinis“ iš visų holistinių praktikų. Šios technikos gali būti integruotos į kitas asmenines ar profesionalias gydymo praktikas.

Kvėpavimas veikia kiekvieną organą, sistemą ar funkciją mūsų organizme. Kiekviena fiziologinė, psichologinė ar emocinė būsena turi atitinkamą kvėpavimo pobūdį ar kokybę. Tad pakeisdami vieną, galime pakeisti kitą. Taigi sąmoningo kvėpavimo metodai gali transformuoti mūsų gyvenimo kokybę ir kasdieninę patirtį.

Kvėpavimas asmeninės „transformavimo formulės“ kontekste, turi tris pagrindinius elementus:

  1. Sąmoningumas. Sujungti sąmonę ir kvėpavimą ir susieti į vieną – dažniausiai kai kvėpuojame, mūsų sąmonė būna kažkur kitur. Sujungdami sąmonę ir kvėpavimą, mes žengiame didelį žingsnį savo potencialo atsiskleidimo link.
  2. Atsipalaidavimas. Sujungti sąmonę su atsipalaidavimu. Tai labai svarbu, nes dauguma žmonių tiesiog miega gyvenimo momentais, kai yra labiausiai atsipalaidavę. Jie išjungia protą siekdami atsipalaiduoti ir pirmas kartas, kai esate sąmoningas ir kartu atsipalaidavęs, pakeičia jus teigiamai ir negrįžtamai.
  3. Kvėpavimas. Sąmoningas kvėpavimas ir atsipalaidavimas sąmoningoje būsenoje yra sujungiami kartu. Tai didelis pasekimas, nes dauguma žmonių, smarkiai giliai kvėpuodami negali atsipalaiduoti, o kai atsipalaiduoja, kvėpavimas beveik išnyksta.

Pasak jogų tradicijos, kvėpavimas – tai tiltas tarp kūno ir minčių, tiltas tarp kūno ir sielos. Jogai kvėpavimo praktikoms skiria ypatingą dėmesį, kurių padedami gali išsilaisvinti iš socialinio, kultūrinio, religinio programavimo – asmenybės sąlygojimo, ribojimo ir suteikia galimybę priimti gyvenimą darnoje ir harmonijoje, galimybę išreikšti save ir kurti savo gyvenimą tokį, kokį norisi jį matyti, ir suprasti gyvenimą teisingai, koks jis yra.

Sąmoningo kvėpavimo galima mokyti per jogos (Prana, Kundalini, Kriya) kontekstą:

  1. Shakti kūrybinė gyvenimo energija, kuri gali būti aktyvuojama per meditacijos sąmoningumą;
  2. Vayu – tai tos energijos srautas, kuris aktyvuojamas kvėpavimu.
  3. Karma – veiksmas ar likimo duodamas bagažas, tėkmė, kuri eina per mus situacijų pavidalu, ją priimame lengvai arba su didelėm pastangom ir pasipriešinimu.
Chakra Chart
Gyvybinė energija

 

Šis jogos modelis gali būti suprantamas per elektrodinamikos analogiją, kur mes turime įtampą, srovė ir pasipriešinimą, arba hidrodinamiką, kur turime tūrį, slėgį ir srautą. Kvėpavimo seanso metu mes žaidžiame dinaminiu balansu mūsų viduje.

Chi Kung/Qigong – tai kitas būdas pristatyti kvėpavimo teoriją. Senovinis metodas paremtas trim principais:

  1. Kūno reguliavimas (pozos, judesys, relaksacija);
  2. Minčių reguliavimas (sąmoningumas, koncentracija, meditacija);
  3. Kvėpavimo reguliavimas (energija, dvasia).

Nuo neatmenamų laikų kovos menų atstovai, budistai, kinų medicina, mistikai – visi kvėpavimui savo praktikose skirdavo didelį dėmesį. Vakarų visuomenė tik per pastaruosius 30 metų pradeda atrasti, kokį potencialą ir kokią naudą slepia kvėpavimas. Daugelis sėkmės trenerių neapseina be kvėpavimo pratimų norėdami „prišaukti“ sėkmę savo klientams, nes kvėpavimas turi ryšį su pasąmone, kur kvėpavimo pagalba pasąmonę galima panaudoti savo tikslų pasiekimui.

Pagrindinės kvėpavimo metodikos, technikos ir kryptys:

  • Kvėpavimas jogoje;
  • Kvėpavimas ci-gung’e;
  • Kvėpavimas ir meditacija;
  • Terapinis kvėpavimas;
  • Ciklinis kvėpavimas
    • Terapinis kvėpavimas;
    • Rebefing kvėpavimas;
    • Vivation;
    • Holotropinis kvėpavimas;
    • Šamaniškas kvėpavimas;
  • Tantrinis kvėpavimas;
  • Kvėpavimas nardyme ir plaukime.